• Visų pirma – naudojamos unikalios technologijos, tokios kaip Perfect Plus (Energy Plus), WaterLess, Ironclad ir kt.
• ENERSYS, būdamas didžiausias baterijų gamintojas, gali sau leisti naudoti pažangiausias gamybines technologijas, kurios visų pirma ir užtikrina baterijos ilgaamžiškumą
• Ir galiausiai, labai svarbu, kaip baterijos paleidžiamos į eksploataciją – t.y. ar buvo apskritai ir jeigu taip, kaip buvo atliktas baterijos gamyklinis kalibravimas (ang. Forming)

Skysto elektrolito traukos baterijų gamyba iš principo yra standartizuotas procesas jau turbūt daugiau nei 50 metų. Tačiau pasakymas, kad visos baterijos gaminamos su tais pačiais įrengimais yra tik dalis tiesos, nes priklausomai nuo gamintojo, gali skirtis skirtingi baterijų gamybos etapai, kurie turi radikalių pasekmių tolimesnei baterijos eksploatacijai – tiek trukmei, tiek darbiniams parametrams (tokiems kaip gebėjimas palaikyti įtampą nominaliame režime (srityje), kaitimas, vandens sunaudojimas, gebėjimas pilnai ar efektyviai priimti krovimą  ir t.t.).

Pagrindinis visų baterijų komponentas, kuriam tenka net 85% natūralaus dėvėjimosi, yra teigiama plokštelė – štai kodėl ji gaminama tūbelės formos, kad būtų padidintas kontaktinis paviršius, o tuo pat metu ji gebėtų atlaikyti didesnes tekančias sroves. Minusas tūbelinės teigiamos plokštelės yra jos padidėjęs jautrumas ardomajai oksidacijai (korozijai), ir tik rimčiausi gamintojai imasi technologinių priemonių, kaip su tuo procesu kovoti ir tokiu būdu prailginti eksploatacijos laiką (nes tai kainuoja pinigus ir išlaikyti konkurencingą baterijos kainą reikalinga masto ekonomika). Kiekvienas gamintojas nurodo, kad jo gaminama baterija sukurta naudoti iki 1500 pakrovimo / iškrovimų ciklų, tačiau realiame gyvenime tik keleto gamintojų baterijos pasiekia tokį ciklų skaičių, išlaikydamos baterijos parametrus normos ribose.

ENERSYS naudoja šias technologines priemones, skirtas padidinti teigiamos plokštelės atsparumą korozijai

Pats jautriausias klausimas, kalbant apie teigiamą plokštelę, yra jos (t.y. vamzdukų arba kitaip – tūbelių) užpildymas švino dioksidu (t.y. aktyviąja mase). Yra skirtingi būdai, kaip tai padaryti. Pats pigiausias ir labiausiai paplitęs būdas yra gravitacinis – kuomet pagaminama skysta aktyvioji masė ir ji tiesiog palengva supilama į vamzduką. Rimtesnis būdas yra tą skystą aktyviają masę supiti panaudojant slėgį. Tačiau pats technologškai pažangiausias, patikimiausias ir tuo pačiu pats brangiausias būdas yra tas, kurį naudoja ENERSYS – vamzdukai yra pripildomi sausa aktyviąja mase (t.y. jos “miltais”) ir po to vamzdukai yra gerai suvibruojami ir procesas kartojamas tol, kol tūbelė pilnai užpildoma aktyviaja mase. Šių skirtingų procesų iliustracija yra pateikta žemiau – kaip atrodo aktyvioji masė, žiūrint pro elektroninį mikroskopą:

Gravitaciškai užpildytos teigiamos plokštelės yra nevienalytės – jose yra tarpų (skylių), kurie gan greitai tampa paildomi korozijos židiniai ir todėl baterija tarnauja natūraliai trumpiau, nes greičiau yra sunaudojama aktyvioji masė. Žemo slėgio plokštelės akivaizdžių kiaurymių paprastai neturi, tačiau jų paviršius nėra pakankamai lygus (kas duoda mažesnį atsparumą korozijai – nes visokios aštrios briaunos ar įdūbimai pradeda ilgainiui koroduoti). Tuo tarpu aukšto slėgio arba vibracinio gamybos tipo ploktelės turi maksimaliai lygų paviršių, kiek tik tai įmanoma technologiškai ir kas svarbiausia – didžiausią aktyviosios masės tankį (ir tuo pačiu kiekį). Ir iš čia išlaukia 3 dalykai: plokštelės fizinės paviršiaus savybės daro ją aktyvesnę korozijai ir turint daugiau aktyviosios masės, baterija tarnauja ilgiau (nes kalbant paprastai, “rūgštis užtrunka ilgiau, kol suėda visą aktyviąją masę, nes jos yra tiesiog daugiau”.  Trečias nemažiau svarbus dalykas yra didelis aktyviosios masės tankis, kartu su ENERSYS naudojamais cheminiais priedais, ne tik didina atsparumą korozijai, bet ir padidina darbinę (nominalią) baterijos įtampą.
Kitas technologinis veiksnys, lemiantis baterijos ilgaamžiškumą, yra kaip baterijų celės yra aktyvinamos. Labiausiai paplitęs būdas yra tiesiog sujungti elementus į krūvą ir juos krauti, krauti ir vėl krauti. Čia – klasika, tačiau jis turi minusų: taip aktyvinant baterijas, lengva perkaitinti elementus (o karštis turi eksponentinį ardomąjį poveikį aktyviajai masei) ir sunku kontroliuoti kiekvienos celės susiformavusią talpą. ENERSYS šitoje vietoje elgiasi kitaip: gamybos procesas yra toks, kad kiekviena celė aktyvinama individualiai, ją ne tik kraunant, bet ir nuolat užtikrinant elektrolito cirkuliaciją. Todėl celės neperkaista ir yra suaktyvinamas maksimalus talpos (Ah) kiekis. Technologinis aparatas, aktyvinantis celes, yra praktiškai unikalus įrenginys, kurį (jeigu tik tokį gamintojas turi), yra unikalus inžinerinis gaminys, kuriame sukaupta visa gamintojo patirtis ir paprastai yra pats brangiausias gamyklos komponentas. Vėlgi, kad gamintojas galėtų užtikrinti konkurencingą baterijų kainą, naudojant tokio tipo įrenginius, jis turi būti didelis, kad dėl masto ekonomikos būtų sumažinta baterijų kaina. ENERSYS atveju visi aprašyti gamybos etapai yra vadinami PERFECT PLUS arba ENERGY PLUS ir visos ENERSYS gaminamos baterijos turi šią technologiją kaip standartą (pvz., Water Less ar Ironclad atveju ji atskirai neaprašoma, tačiau ji vistiek naudojama).
Atskirų baterijos elementų vienoda talpa, elektrolito lygis ir vienodas pasikrovimo lygis yra esminiai parametrai, užtikrinantys baterijos ilgaamžiškumą: kad baterija veiktų kaip vientisa sistema, o ne daug nuosekliai sujungtų mažų baterijų po 2V, būtina, kad visos celės vienodai pasikrautų ir išsikrautų, kad visose celėse būtų vienodas elektrolito lygis. Elektrolito tankis yra tiesiogiai susijęs su celės įtampa. Jeigu skiriasi elektrolito lygiai arba elektrolito tankiai, dirbdamos nuoseklioje sistemoje, celės skirtingai pasikrauna ir išsikrauna ir kuo ilgiau šis procesas tęsiasi, tuo greičiau baterija baigia savo gyvavimą, nes nuolat per giliai išsikraunančių elementų suyra teigiama plokštelė, o tie, kurie nuolat pilnai nepasikrauna, tiesiog sulfatizuojasi ir praranda galimybę akumuliuoti Ah:

Y

ra skirtingi būdai, kaip su tuo kovoti. Viskas prasideda jau nuo naujos baterijos įsigijimo: jokiu būdu nepirkti naujos baterijos ją perrenkant iš atskirų elementų, nes jau nuo pirmos dienos bus nedidelis elementų išsibarstymas ir jis tik didės laikui bėgant; įsitikinti, kad gamintojas atlieka surinktos baterijos kalibraciją (angl. forming) – šio proceso metu ENERSYS roboto pagalba patikrina individualiai jau sudėtų į dėžę celių elektrolito lygį, tankį ir talpą – kad visi elementai dirbtų kaip viena sistema, o ne atskiros mažos baterijos, sujungtos į vieną krūvą. Šitoje vietoje svarbu paminėti, kad šį procesą pilnai paprastai atlieka tik patys baterijų gamintojai, kai tuo tarpu yra daug naujų baterijų tiekėjų, kurie perka elementus iš skirtingų gamintojų ir patys deda į naujas dėžes – tokiu būdu užtikrinamas greitas baterijų tiekimo terminas, jos būna pigesnės, nei visiškai originalios baterijos. Kad neatsirastų celių disbalansas jau eksploatuojant bateriją, būtina baterijas reguliariai pildyti vandeniu ir kas savaitę (kas 2, kas 3 ar kas 4 – priklausomai nuo gamintojo ir naudojamo įkroviklio) atlikti išlyginamąjį krovimą bei įsitikinti, kad elektrolito tankis visose celėse yra vienodas (su 0,02 paklaida). Jeigu tankis yra išsibarstęs platesnėse ribose ir jis neatsistato po kelių iš eilės išlyginamųjų krovimų, tokią bateriją būtina pristatyti į servisą remontui. Jeigu nereikia keisti elementų, toks remontas paprastai kainuoja nedaug, trunka iki 3  darbo dienų ir žymiai prailgina baterijos tarnavimo laiką.
Kokią įtaką technikos dėvėjimuisi turi baterija?

Eksploatuojant bateriją, yra gyvybiškai svarbu stebėti baterijos būklę (visų pirma, kad baterija būtų subalansuota – tinkamai ją kraunant ir papildant vandeniu) ir nebūtų praradusi daugiau nei 50% pradinės talpos. Nes tik tokia baterija gebės palaikyti darbinę įtampą nominaliose srityse. Nes jeigu baterija nebepajėgia palaikyti nominalios darbinės įtampos (pvz., dėl elementų disbalanso, sulfatizacijos, dėl elementų su nubyrėjusia aktyviąją mase ir t.t. ir t.t.) ir esant poreikiui atlikti tą patį darbą (t.y. kuomet naudojama galia P = CONST, o P = U _(įtampa) x I _(srovė)), tuomet krentant įtampai pradeda kilti srovė. Viskas būtų gerai, jeigu ne šilumos išsiskyrimo priklausomybė nuo srovės:

Q _(šiluma)  = I _srovė² x t_laikas x R_varža

Kitaip sakant, užtenka srovei padidėti bent 2A daugiau, nei leistina, ir viskas kaista 4 kartus daugiau, nei kad turėtų ir t.t. O karštis yra pagrindinis technikos vidinių komponentų dėvėjimosi veiksnys, ypač tokių komponentų kaip elektrinės pavaros ar varikliai su šepetėliais. Todėl labai svarbu nuolat tikrinti baterijos būklę ir nepavėluoti laiku pakeisti atidirbusią bateriją, nes sena baterija paprastai pridaro daug didesnės žalos, nei kad savalaikis jos pakeitimas.